pritrenkti

pritreñkti, -ia (prìtrenkia), prìtrenkė K; N 1. tr. Š, FrnW, NdŽ, KŽ trenkimu apsvaiginti: Vieną žmogų perkūnas užmušė, vieną prìtrenkė PnmŽ. Tuo kartu tai kitą prìtrenkė berniuką, te nelabai toli, kaimynystoj, ale anas atgijo LKT329(Ktk). Nešė oran prìtrenktą, kasė žemėsna, ale atsigyvelėjo Vdn. Anksčiau visos žuves su ikrais buvo, dar̃ jy (žuvis) pritrenktà [elektra] – vaisiaus neturi Dg. Žmona, kaip išsinešė su pritrenkta mergyte pas Milašiūnienę, taip namo ir nebegrįžo A.Vien. Ans pritrenkė gyvatę šiandien J. ^ Stovėjo lyg prìtrenktas DŽ. Kaip ant jo visi puolo, tai dabar kaip prìtrenktas Antš. Jūs mane kap su žaibu prìtrenkėt Rmš. Kad tave kur griausmas pritrenktų! rš. Visi nutyla lyg pritrenkti I.Simon. ║ prk. sukelti staigų nemalonų jausmą ar stulbinantį įspūdį: Aš buvau pritrenktà nuo tokios žinios Smln. Pasijutau baisiai pritrenkta, didelė nemokša, nieko, ničnieko nežinanti kvailė I.Simon. Bet motina būdavo taip pritrenkta tėvo teisybės, kad tiktai linkčiojo galvą ir kalbėjo labai kaltu balsu J.Balt. 2. tr. KŽ, DŽ¹ trenkiant užgauti ar sužeisti: Kap tus arklys šoko viršu, prìtrenkė mane, bet nesužeidė Kpč. Ją čia buvo arklys pritreñkęs, tai ligoninėj gulė[jo] Švnč. Vyrui nulaužta koja, o žmona stipriai pritrenktà NdŽ. Šitą ranką kai ma[n] prìtrenkė, tai ir dabar negaliu pakelt, kad ką noru paimtie Vlkv. Vienam [žmogui] tik kojos buvo prìtrenktos Pnd. Ana muni prỹtrenkė su durėms Krš. | refl. BzF190, Š, FrnW, NdŽ, KŽ: Nukrito nuo taukšto, prisitreñkus buvo Jrb. Petras prisitreñkęs su motociklu buvo, tris savaites pragulėjo Krs. Tai vėl nusigandimo Janei buvo, kai sužinojo, kad vaikas prisìtrenkė Slm. Jau kaimynas buvo betveriąs jiems (vaikams) už nugaros, tik tum tarpu parvirto ir prisitrenkė LTR(Žgč). 3. tr. prigriebti pažeidžiant: Speigas pritrenkė bulves (ausis, nosį) Skdv. Prìtrenkė šaltis žolynus Mrc. Prìtrenkė šalna [bulves], sausuma, dykiai nukasė bulbes Mrc. | prk.: Kap prìtrenkė mane toj liga, tai dabar aš ne darbinykas Nč. 4. tr. smūgiu pridaryti: Durys tik prìtrenktos buvo Dg. 5. intr. trepsėti, mušti taktą (koja): Ans visumet grajydamas su koja prìtrenka Vvr. Tie padai buvo mediniai, nu ka pritreñksam šokdami, ka būs ko klausyties Klk. 6. tr. šnek. smarkiai primušti, prilupti: Pritreñkti gerai už tokį darbą aną ir tegul žinos tuokart Vvr. Pasakysiu kokį žodį – do pritreñks girtas Klt. Žadėjo su durėms pritreñkti už liežuvį Krš. 7. refl. FrnW judant, daužant susišildyti. ║ FrnW prk. užsimiršti, nusiraminti. 8. tr. šnek. pripilti kupiną, pritvoti: Prìtrenkė lėkštę – pajudint negal, liejas Erž. 9. tr. šnek. sugauti, susičiupti: Prỹtrenkė vagį Šts. 10. tr. prk. ginčijantis įveikti, nugalėti: Prỹtrenkė kaip lydeką, užrokavo Šts. 11. tr. NdŽ šnek. įkaušti, pasigerti. | refl. NdŽ: I muno vyralis prisitreñkęs beparkūjavo iš patalkio Šts.

◊ lýg [šlapiù] maišù prìtrenktas Klvr puskvailis: Jis toks, lýg šlapiù maišù prìtrenktas Dkš.

\ trenkti; aptrenkti; atitrenkti; įtrenkti; ištrenkti; nutrenkti; patrenkti; partrenkti; pertrenkti; pietrenkti; pratrenkti; pritrenkti; sutrenkti; užtrenkti